Lietuvos koučingo specialistų bendruomenė

Julius Tilvikas

Žmogus be emocijų kaip biologinis robotas, bet kokia kaina, be skrupulų siekiantis savo (dažniausiai) savanaudiškų tikslų. Nejausdami jausmų sau žmonės negali suvokti ir kitų jausmų – neturi empatijos. Jie tik numano, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, stebėdami aplinkinius prisitaiko kad atitiktų jų lūkesčius. Tiems, kurių savivertė žema, tokie žmonės atrodo labai malonūs ir draugiški, empatiškiems ir emociškai brandiems – priešingai – dirbtiniai ir psichopatiški.

Jausdami žmonės supranta kas su jais vyksta: santykiuose, darbe, šeimoje, draugijoje. Bejausmiai arba prisitaiko ir elgiasi taip, kaip iš jų tikisi, arba vengia nepažįstamų situacijų, o į jas patekę sutrinka, pasimeta ir pradeda elgtis impulsyviai. Jie „žaidžia“ tik ten, kur žino „žaidimo taisykles“, kurių išmoksta stebėdamas kitus.

Tomas Misiukonis

Nors apie koučingo specialistų kompetencijos brandą rašiau dar prieš dvejus metus, prie šios temos vėl grįžtu. Paskelbti šį tekstą paskatino keli skaitytojų laiškai, kuriuose pasikartoja tas pats klausimas –kaip tobulėti koučingo specialistams?
Noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis ir patyrimu, kuris galbūt padės besidomintiems koučingu nusibrėžti savo augimo kelią. Sąvoka augimas skamba kiek nuvalkiotai. Tebūnie tai bus straipsnis apie tai, kaip koučingo specialistai turėtų mokytis, kad jų praktika vis gerėtų ir jie taptų stipriais profesionalais. Visi patarimai, kuriuos čia pateiksiu yra asmeninio pobūdžio. Jie gimė mano koučingo praktikoje, pats ėjau šiuo keliu ir juo tikiu. Tuo pačiu suvokiu, kad visada yra alternatyvų. Tad kviečiu į šį tekstą žiūrėti kritiškai ir vadovautis juo tik kaip gaire.

Jolita Zykutė 
„Koučingas – žmogaus potencialo atskleidimas, siekiant maksimaliai padidinti jo efektyvumą. Jis padeda realizuoti žmogaus unikalumą, greitai įgyvendinti norus.“ Ką jaučiate skaitydami šiuos žodžius? Skeptikai pasakys, kad tokių drąsių pareiškimų negirdėjome ko gero nuo Prancūzijos revoliucijos, šaukiančios: „Laisvė! Lygybė! Brolybė!“, laikų. Aiškinamės, ar tokie pažadai yra akių dūmimas, ar potenciali tiesa.

Vadinamasis koučingas (ugdomasis vadovavimas) kaip sufleruoja pavadinimo kilmės žodis „coach“ (angl. „treneris“) – tai savotiška trenerystė, tik kalbama ne apie kokią sporto šaką, o apie gyvenimo žaidimą.

Toliau pateikiamos taisyklės , kurių reikia laikytis formuluojant savo tikslus ar padedant tai daryti kitam.
Tikslas turi būti:

1.S.Specific (konkretus). Formuluokite tikslą maksimaliai tiksliai ir detaliai. Ką būtent jūs norite pasiekti.
Pavyzdžiui, jei pasakyti „aš noriu jaustis geriau“, tai mūsų sąmonei bus sunku suprasti, ką reiškia tas „geriau“. Tai reiškia – geresnė sveikata, geresnis namas, laimingesnis gyvenimas? Todėl yra pakankamai svarbu savo tikslus formuluoti kiek įmanoma tiksliau.

2.M.Measurable (išmatuojamas). Kaip jūs sužinosite, kad pasiekėte savo tikslą? Kas paliudys jo pasiekimą? Jei rodikliai yra kiekybiniai, pageidautina pasirinkti matavimo vienetus. Jei rodikliai yra kokybiniai, koks yra santykio etalonas.

Eglė Masalskienė