Vakar(kovo 22) buvo antrasis koučingo specialistų praktinis online užsiėmimas. Mūsų dalyvavo vienuolika.
Nepaisant to, jog mes dvi valandas koučinome vienas kitą ir dalinomės savo įžvalgomis, mes dar buvome drauge su bendraminčiais. Tas puikus ir labai svarbus jausmas, kai tave supranta ir kitiems įdomu tie patys dalykai kaip ir tau. Nuoširdus dėkui Vitoldui Masalskiui, už tai, kad daro, kviečia ir dalyvauja ir padeda mums būti kartu. Nežinau kaip kitiems mano kolegoms, bet man išties labai smagu būti dalimi tokio gyvo bendravimo profesiniame kontekste. Jeigu pradėčiau ilgai aiškinti kuo skiriasi bendravimas tarp kolegų mano darbovietėje Maskvoje ir kolegų Lietuvoje, tektų labai išsiplėsti apie mentalitetų skirtumus, teikiamų paslaugų paklausos ir pasiūlos ženklius skirtumus ir savo kaip specialisto komtepencijos patvirtinimo kriterijus ten ir čia... bet galiu pasidalinti man labai reikšminga ir vertinga asmenine įžvalga - kai žmogus bendrauja su žmogumi, kuris domisi tuo kuo ir tu - vyksta ta sunkiai apčiuopiama, tačiau puikiai juntama singerija, kuri motyvuoja pasiutiškai maloniai! Ačiū, už laiką kartu, kolegos!!

Neringa, džiaugiuosi, kad dalyvauji šiame procese.
Įneši gero jausmo.
Tikiuosi, kad ir toliau kartu kursime tą erdvę, kurioje visiems atsiranda galimybė augti kaip profesionalams.

Ir aš tikiuosi ir viliuosi, kad užteks idėjų ir resursų joms realizuoti, nes tai kad reikia įvairių formatų dalintis, dirbti ir profesionaliai augti tai faktas.

Visas tekstas čia:

- Ko nori? – Nieko
Įsivaizduokite, jog sėdite dideliame oro uoste priešais milžinišką švieslentę ir joje mirga informaciją apie vykstančius skrydžius į visas pasaulio valstybes. O jūs tiesiog sėdite oro uosto salėje niekur neskubate, nieko neveikiate ir laukiate. Salėje pakankamai jauku ir patogu, aplinkui skuba žmones ir susidaro įspūdis, jog gyvenimas verda, o jūs esate įvykių sukūryje. Taip slenka dienos ir mėnesiai, o jūs vis laukiate.