Lietuvos koučingo specialistų bendruomenė

Forumo naujienos

Daugiau temų »

Naujienos, anonsai

Karjeros pokyčiai sulaukus 50?

Narių vertinimas:  / 0

Statistika sako, kad 80 proc. žmonių, vyresnių nei 45 metai svarsto apie veiklos keitimą, tačiau tik 6 proc. tai realiai padaro. Iš tiesų praktika rodo, kad pokytį vyresni žmonės daro atsargiau, nebe taip spontaniškai ir rečiau. Amerikiečiai pakeičia 10 – 14 darbų amžiaus tarpsnyje tarp 18 ir 34 metų, ir 3 – 5 po 38 metų.


Ir galim galvoti, kad bėgant metams žmogus atranda mėgiamą veiklą ir dėl to daro mažiau pokyčių – šis atvejis puikus, tačiau susiduriu ir su kitokia realybe, kai žmogus nėra laimingas ten, kur yra ir kol kas dar nežengė žingsnelio norimo pokyčio link. Tad nuo ko galima pradėti nesvarbu kuriame amžiaus periode būtumei?
 

 

  • Išsigrynink savo stiprybes, talentus. Tam gali padėti štai tokia veiksmų seka:
  1. 1. Parašyk esė tema: “Mano stiprybės”. Čia turi atsirasti Tavo pastebėjimai, už ką save norėtumei pagirti, kokios veikos sekasi puikiai ir jas darant papuoli į “flow būseną”.
  2. 2. Susirink informaciją iš kuo skirtingesnių žmonių, kurie Tave pažįsta: buvusių ir esamų bendradarbių, draugų, šeimos narių. Paprašyk, kad jie pasidalintų pastebėjimais, kokias Tavo stiprybes jie mato. Išsigrynink tendencijas.
  3. 3. Yra puikių psichologinių testų, kuriuos atlikęs gali gauti struktūruotą informaciją apie save.
  4. 4. Skirk laiko pagalvojimui – ką darytumei jeigu tikrai žinotumei, jog pasiseks.
  5. 5. Pasidaryk sąrašą sričių, veiklų, kuriose gali turimas stiprybes, talentus panaudoti.
  6. 6. Savanoriauk – tai puikus būdas išbandyti įvairias veiklas, kurios nėra įprastos. Tai saugus būdas pabandyti save pozicijoje ar srityje, kuri Tau yra įdomi.
  7. 7. Dalyvauk renginiuose, kuriuose yra galimybė susipažinti su skirtingais žmonėmis, juos pakalbinti. Man šis būdas atrodo itin patrauklus, kiekvieną kartą atsidūrusi “networkingo” renginyje atrandu žmogų, su kuriuo randame bendrų veiklų ar aktualių temų. Taip pat pasisemiu drąsos, nes matau, kad yra panašia kryptimi dirbančių specialistų, kurie dalinasi savo atradimais, ir nueito kelio pamokomis.

Pokytį daryti yra rizika, bet dažnai tai vis geriau nei kiekvieną rytą keltis su mintimi: “O ne, ir vėl į darbą…”.

Apie viešo kalbėjimo gėdą. Kaip sau padėti? Arba nuo ko gali pradėti darbą specialistas.

Narių vertinimas:  / 0

Kai pasakome kalbą, kaip lengvai žiūrime jos vaizdo ar garso įrašą?

Viešasis kalbėjimas yra rizikingas, nes jei norime būti sėkmingais kalbėtojais, turime sau leisti su auditorija užmegzti kontaktą, būti prieinamais, pažeidžiamais. Tik taip rizikuodami galime gauti ir stiprų pozityvų įvertinimą. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai patys pajusime, jog esame pakankamai geri – tik tada tai galime ne tik išgirsti, bet ir priimti.

Dažnas mintyse sakome: „Noriu sakyti tokias kalbas, kad įkvėpčiau pasaulį keistis, noriu užsiimti prasminga veikla, noriu, kad apie mano idėją sužinotų visa Lietuva…, bet esu beviltiškas.“
„Taip, tai tiesa. Toks ir esi! Esi beviltiškas žmogus,“ – atsako mums Gėda.

Aš esu jutusi gėdos jausmą. Tu – tikriausiai taip pat. Visi kartais susigėstame – ir tai normalu. Bet jei jaučiame, kad gėda trukdo daryti tai, ką norime ir jaustis puikiai – metas pagalvoti, kokie įsitikinimai ar patirtys tai skatina ir visa tai keisti.

Skaityti daugiau...

Susipažinkime :)

Narių vertinimas:  / 0

Sveiki,

Ir aš pagaliau apsigyvenau šiame  puslapyje. Prisistatyti norėčiau savo straipsniu, kuris jau buvo publikuotas ,,15 min." portale. Manau, kad jis dabar labiausiai atspindi mano pasaulėžiūrą.

Straipsnis patalpintas čia: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/buk-savimi-dr-rasa-katiliene-kai-ego-paleidzia-tavo-gyvenimo-vaira-1024-859802

Iki malonių!

Geros ir prasmingos dienos linkėdama,

Dr. Rasa Katilienė

Grįžtamasis ryšys

Narių vertinimas:  / 0

Grįžtamasis ryšys – tai priemonė tobulėjimui (išskaičiau interneto platybėse). Ar tikrai? Šviesioji medalio pusė sakytų – taip, nes tai juk galimybė pamatyti save iš šalies, augti, keistis ir t.t, ir pan. O tamsioji atsakytų – tai vaikščiojimas po minų lauką, nes jei prašausi su ėjimu, tai gali driokstelti taip, kad paskui ne tik kito, bet ir savęs nebesurinksi. Taigi, kaip saugiai vaikščioti tame tobulėjimo lauke?

Pradžioje, prieš žengiant žingsnį, užduokite vieną paprastą klausimą sau ir gavėjui – kam man ir kam Tau reikalingas tas grįžtamasis ryšys? Rimtai, ką mes su juo veiksim? Jei atsakymas iš „bla bla bla“ serijos – tobulėsim … siūlau tada dar kartelį pamąstyti iš naujo.
Jei vis tik nusprendžiate duoti grįžtamąjį ryšį, tai nepamirškite:

– kad Jūs ne Dievas, o tik žmogus su SAVO nuomone;
– nelyginti Petro su Jonu ar su savimi, o jei tai būtina- tai pasistenkite, kad tai neperaugtų į Jono įšventinimą į Šventuosius arba bent jau į savireklamą;
– atrasti, pamatyti ir šviesiąsias bei gerąsias kito žmogaus puses, net jei atrodo, kad viskas totaliai beviltiška;
– kad grįžtamąjį ryšį duodate ne visam žmogaus gyvenimui, o tik konkrečiai veiklai, etapui, klausimui ar pan.;
– matyti, girdėti ir netgi jausti pašnekovą.

Skaityti daugiau...

Įpročiai

Narių vertinimas:  / 0

Kas yra įprotis ir iš kur jis atsiranda?

Tradiciškai pasitikrinu žodyne: „Įprotis – elgesys, pasidaręs gyvenime įprastas, pastovus.“ Daugelį dalykų savo gyvenime mes įsicinkinome daryti autopilotu: keltis ryte, valyti dantis, vairuoti, valgyti, bendrauti taip, o ne kitaip, dirbti, vadovauti, sportuoti arba nesportuoti, reaguoti, rodyti emocijas tokias, o ne kitokias… šimtai dalykų, kurių atsiradimo šaknis sunkiai beatkastume ir kuriuos darome net nesusimąstydami taip, o ne kitaip. Būtent tai ir yra įprotis, nes jis pasireiškia tada, kai smegenys nustoja dalyvauti priimant sprendimą.

Kokie įpročiai būna?
Radau įvairius įpročių skirstymus. Pavyzdžiui: profesinius, buitinius, socialinius, asmeninius. Tačiau toks jau tradiciniu tapęs įpročių skirstymas yra skirstymas į:
– Gerus. pvz., laiku eiti miegoti, sportuoti ir t.t
– Blogus. pvz., vėluoti, valgyti prie televizoriaus ir t.t
– Žalingus. pvz., rūkyti, vartoti alkoholį ir t.t
Atrodytų lyg ir gebame ypač ant kitų atskirti koks įprotis prie kokios kategorijos priskiriamas, bet bėda ta, kad mūsų smegenys pačios negali pasakyti, kuo skiriasi blogi ir geri įpročiai.

Tiesa, dar būna mūsų pačių ir ne mūsų pačių susiformuoti įpročiai. Taip, būna ir ne mūsų. Juk daugelį dalykų, ne tik vaikščioti ir kalbėti mes išmoksta su kitų žmonių pagalba. O jie tai, nors ir ne iš blogos valios, bet perdavė mums pagal savo elgesio modelį, kuris galbūt dabartiniam mūsų gyvenimo etape visiškai neatitinka mūsų poreikių. Todėl sakyčiau, kad pastarasis identifikavimas – ar taip aš tikrai noriu elgtis, ar taip mane kažkas išmokė, yra labai svarbus.

Skaityti daugiau...

Asmenybės dalys

Narių vertinimas:  / 0
Žmogaus asmenybė yra sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudojo asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams. Super Ego – tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo. 

Skaityti daugiau...

Asociacija ir disociacija

Narių vertinimas:  / 1
Psichologine prasme žmogus gali turėti dvejopą santykį su jam reikšmingais įvykiais. NLP tai vadinama asociacija arba disociacija.
Asociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai žmogus jį išgyvena ir suvokia tarsi pirmuoju asmeniu. Tokiame suvokime dalyvauja visi jo jutimo kanalai. Disociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai mes esame tarsi stebėtojo pozicijoje. Mes galime matyti save tam tikroje situacijoje, galime girdėti, ką tuomet kalbame. Bet tai tarsi kinofilmo žiūrėjimas. Tuomet mes nejaučiame, bet galime tik hipotetiškai vertinti, kaip jaučiasi mūsų stebimas žmogus.
Asocijuotas ir disocijuotas santykis kartais gali pasireikšti sapnuose. Vienuose sapnuose mes “dalyvaujame” pirmu asmeniu – patys bėgame, plaukiame, skrendame. Kituose sapnuose mes “dalyvaujame” trečiuoju asmeniu – tarsi matytume save iš šalies. Matome save bėgantį, plaukiantį, skrendantį.
 

Skaityti daugiau...

Koučingo specialisto klaidos

Narių vertinimas:  / 4

Nesugebėjimas patenkinti savo poreikių už koučingo sesijos ribų. Jei mes nesugebame patenkinti savo poreikių už koučingo sesijos ribų, mes galime pradėti tuos poreikius tenkinti klientų sąskaita.

Nesugebėjimas atsisakyti spręsti pačiam problemas. Tai atsitinka tuomet, kai mes kliento problemą pradedame suvokti kaip savo.

Nesugebėjimas priimti kliento realybės. Net jei jūs visiškai teisus ir žinote, kaip kažką reikia padaryti, klientas toli gražu ne visada gali tai padaryti. Jau vien todėl, kad jis yra kitas žmogus.

Nesugebėjimas suvokti, ką klientas pasako ir ko nepasako. Tai kitas būdas pamatyti tą pačią situaciją. Tai, kas kartais vadinama akla dėme. Tai, ko žmogus nesuvokia ir tai trukdo efektyviausiai veikti pasirinktoje situacijoje.

Skaityti daugiau...

Apie meilę ir obuolius

Narių vertinimas:  / 0

K-007Danguolė Kraskauskienė 
Jau keli mėnesiai viename iš portalų gyvuoja rubrika, kurioje skaitytojai (kurių absoliuti dauguma – moterys) labai nuoširdžiai dalinasi savo gyvenimo paslaptimis ir (dažniausiai neišsipildžiusios) meilės istorijomis. Įkandin kitas portalas skelbia konkursą panašioms istorijoms lyg patvirtinimą, kad tema aktuali. Manau, pats laikas paanalizuoti kai kuriuos rašiniuose pateikiamus aspektus iš kitokių pozicijų.
Galiu, iš dalies, suprasti merginų ir net solidaus amžiaus moterų norą pasidalinti svajonėmis ar skausmu – seniai įrodyta, kad rašant savo išgyvenimus (ir su trupučiu specialisto pagalbos) galima išsigydyti gana sunkias emocines traumas. Bet kai kurie rašinių aspektai pritrenkia, o daromi apibendrinimai – tiesiog pavojingi visuomenei. Juk tokius rašinius dažnai skaito paauglės, kurios ir taip linkę daug ką dramatizuoti.

Skaityti daugiau...

Koučingo specialistui rekomenduojamų knygų sąrašas

Narių vertinimas:  / 1

1. Andreas C., Andreas T. Esminė transformacija. 2011. 313 p.
2. Andreas C., Andreas S. Protas turi širdį: neurolingvistinis programavimas. 2014. 350 p.
3. Bončkutė-Petronienė G. Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete. 2013. 210 p.
4. Burns D., Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija. 2013. 382 p.
5. Corsini R., Wedding D. Šiuolaikinė psichoterapija. 2011. 550 p.
6. Dechtiaris V., Ostrovskaja S. Mano nuostabi ateitis. NLP: sėkmės technologijos. 2004. 254 p.
7. Erickson M. Ir mano balsas jus lydės. 2013. 222 p.
8. Fitzpatrick O. Charizmos pranašumas. 2013. 258 p.

Skaityti daugiau...

Prisijungti su Facebook