Koučas x Forsai

Prieina du forsai ir klausia: „Ką turi?“
sustoju, įsiklausau ir galvoju .. o ko tokie rimti?
„Popieriaus, tušinukų ir Punctum žaidimą.“
Nustemba .. aš irgi, pamatęs, kaip interesas pažaist forsus ima.

„Prisėskim minutei, kol laiko turiu,
neįsižeiskit, kad skubu .. į sesiją einu.“
Spėju, kad šito jie tikrai nesitikėjo,
net išsigandę į mano pusę žiūrėjo.

„Palauk, tu ką, prieš sesiją žaidi?
žinok, na ir mokslai tavo keisti.“
Šypsenos nerodau, raportą laikau:
„Žinokit, panašiu būdu sertifikatą išlaikiau.“

Iš veido suprantu, kažką netinkamo pasakiau,
„Na, žaidžiam!“, nustebo .. uh, atrodo išsisukau.
„Traukit kortas, kiekvienas po vieną.“
Juokaudamas pridedu: „Sužinosit, kaip baigsis jūsų diena.“

Dvejodami žiūri vienas į kitą,
lyg bando įžvelgti patarėją, o ne kolegą-banditą,
„Slėpk tuos žaislus, nesuprati tu mūsų kalbų,
rodyk kišenės, kiek turi pinigų?“

Situacija įdomi, ką daryti – nežinau,
analizė aiški – į lengvą stresą įkritau.
O jeigu žinočiau aš kaip pasielgti?
Atsakymas ateina, reik arčiau jų prieiti:

„Žiūrėkit, esu koučas, todėl kalbėsiu trumpai,
motyvuoti matyt esat, jėgų jumyse kalnai,
potencialą naudojate, bet ar tikrai tinkamai?
pažvelkit į save, kokie gi jūsų motyvai?“

Žvilgsniai nesikeičia, matyt žodžių nesuprato,
galvoju toliau .. o jeigu pridėt rusiško mato?
Nors negi viską galiu paaiškinti žodžiu,
juk kartais tiesiog reikia būti pavyzdžiu.

„Atleiskite, vyrai, bet niekuo padėti negaliu,
suprantate, aš kitomis vertybėmis gyvenu.“
Laikas vis eina, o aš jau vėluoju,
kelias aiškėja ir staiga atsistoju.

„Parodysiu jums fokusą, tikrai nematytą,
ši kortelė pavirs į eurą .. na, arba į litą!“
Paduodu vėl kortą, tik šią jau su žodžiu,
„Kolkas jos neverskit!“ – taip jiems nurodžiau.

Iš lėto į šoną šiek tiek pasitraukiau,
„Į kortą žiūrėkit!“ – drąsiai sušaukiau.
Vėlai pastebėjo, kaip už kampo dingau,
bent jau kortą su žodžiu MEILĖ aš jiems palikau.

Susipyko kartą klausimas su atsakymu

Susipyko kartą atsakymas su klausimu (2 dalis)