Prisipažįstu. Esu labiau praktikė nei teoretikė. Visos asmenybės augimo, tobulėjimo teorijos gali likti gražiais žodžiais, parašytais knygose, interneto erdvėje ar tiesiog ištartais, jei jais nesivadovaujame kasdienybėje, jei neužsiimame tam tikra sąmoningumo praktika. Patikėkite, čia nėra nieko sudėtingo. Kad prasidėtų sąmoningas gyvenimas, nebūtina tuoj visko metus: darbų, namų, šeimų, draugų ir t.t. ir lėkti į kalnus, Indiją ar tylos stovyklas. Sąmoningumo auginimas gali prasidėti nuo net nepastebimų aplinkiniams dalykų: tiesiog tylaus stebėjimo, kaip aš valgau - lėtai, greitai, kalbėdamais, čepsėdamas, kokios emocijos buvo manyje, apie ką galvojau, o svarbiausia - kaip aš jaučiausi po valgio? Lengvai? Sunkiai? Kas čia buvo?
Matot? Visai paprasta? Bet tikrai ne prasta praktika. Kodėl patirties stebėjimas yra toks svarbus? Nes be viso to, kad galime pagaliau be jokių išorinių trukdžių susikoncentruoti į tai, ką šiuo metu darau, pradedu pastebėti subtiliausius savo pojūčius: kvapas, tekstūra, kūno signalai, vaizdai ir kt. Ši patirtis leidžia man geriau pažinti save ir aplinką. Kai aš kreipiu savo koncentruotą dėmesį į veiksmą, aš jame esu pilnai. Šis pasinėrimas atneša naujų potyrių. Nauji potyriai gimdo naujus suvokimus.
Dabar klausimas. Kaip aš įsisąmoninu naujas patirtis? Ir nuo ko tai priklauso?
Štai keletas nuorodų, kuriomis remiantis jums lengviau bus įsisąmoninti savo patirtį:

Kokią patirtį turiu?

Ką aš jaučiu?

Ką man tai reiškia?

Kaip tai siejasi su mano vertybėmis? Gal sakysite, kaip tai susiję mano valgio kramtymas ir mano vertybės? Netgi labai! Kai sutelkiu visą savo dėmesį į valgį, kurį dabar valgau, aš nejučiomis pradedu mąstyti apie tai, kiek naudingas man šis maistas, kaip jis veikia mano seikatą, būseną, nuotaiką? Sekantis klausimas toks ir yra:

Kokios įtakos tai galėtų turėti mano ateičiai/santykiams/darbui?


Auginkime sąmonigumą kartu. Šiandieniniai tavo pasirinkimai kuria Rytojų.

Kristina Laučienė

Fain, Kristina, perskaičiau su įdomumu